Beviltiškų skolų nurašymas

 

Beviltiškų įsiskolinimų nurašymas – tai procesas, kuriuo metu kreditorius surenka informaciją apie įsiskolinimo beviltiškumą ir gauna teisę įsiskolinimą pripažinus beviltišku ir susigrąžinti sumokėtus mokesčius (pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį – toliau tekste PVM). Tokiu atveju, kreditorius net iš beviltiškų skolų turi galimybę atgauti dalį įsiskolinimą sudarančios sumos.

 

Tai pinigų suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko už jam suteiktas prekes ar paslaugas, tačiau kurios susigrąžinimas nėra įmanomas dėl skolininko turtinės padėties.

 

Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina ne mažiau kaip vieneri metai nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas (Pvz.: sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2017-01-01, tokiu atveju įsiskolinimas gali būti pripažintas beviltišku ne anksčiau nei 2018-01-01).

Yra ir išimčių, tam tikrais atvejais nebūtina laukti metus laiko tam, kad skolą pripažinti beviltiška. Išimtys leidžiančios laikyti įsiskolinimą beviltišku anksčiau nei po metų:

Išsamesnė informacija apie tai, kaip pripažinti įsiskolinimą beviltišku nepraėjus vienerių metų terminui, pateikiama šio straipsnio pabaigoje.

 

Kreditorius, pripažinęs skolininko skolas beviltiškomis turi teisę susigrąžinti valstybei sumokėtą PVM mokestį, t.y. 21 procentą, o taip pat įtraukęs šį įsiskolinimą į sąnaudas ir priskyręs šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, gali susimažinti mokėtiną pelno mokestį, kas sudaro 15 (arba tam tikrais atvejais 5) procentų. Iš to, kas nurodyta, matome, kad net beviltiško įsiskolinimo atveju kreditorius turi galimybę susigrąžinti apie trečdalį nuo įsiskolinimo sumos.

 

- Subjektai, kurie pagal įstatymus privalo mokėti pelno mokestį, jeigu įsiskolinimo pripažinimo beviltišku tikslas yra sumažinti mokėtiną pelno mokesti.

- Individualią veiklą vykdantis gyventojas (gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas).

- Apmokestinamasis asmuo, ūkio subjektas privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai įsiskolinimų pripažinimo tikslas yra pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimas.

Asmuo, kuris moką tiek pelno mokestį (arba gyventojų pajamų mokestį) ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) turi teisę skolas pripažinti beviltiškomis abiem tikslais, t.y. tiek mažindamas pelno (pajamų) mokesčius, tiek susigrąžindamas PVM.

 

Kaip įrodomas skolų beviltiškumas?

Įrodymai, reikalingi skoloms pripažinti beviltiškomis, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio ir skirstomi į tokias grupes:

Todėl siekiant tinkamai atsakyti į klausimą kokių įrodymų reikėtų skolas pripažįstant beviltiškomis, reikėtų panagrinėti kiekvieną grupę atskirai:

 

Šių įsiskolinimų pripažinimui beviltiškai taikomi patys paprasčiausi reikalavimai, kadangi teisės aktai nereikalauja jokių papildomų dokumentų, įsiskolinimo beviltiškumui pagrįsti. Tokias skolas pripažinus beviltiškomis, neprivaloma saugoti įrodymų pagrindžiančių pastangas susigražinti skolas, o taip pat nėra būtina turėti dokumentų įrodančių skolininko nemokumą. Vienintelis reikalavimas, kuris keliamas mokesčių mokėtojui, t.y. subjektui pageidaujančiam nurašyti beviltišką įsiskolinimą, yra prievolė įsitikinti, kad skolos išieškoti negalima. Todėl rekomenduojame prieš nurašant skolas, kurių suma neviršija 300,00 € patikrinti, ar iš skolininko tikrai nepavyks išieškoti skolos. Tai aktualu ir dėl to, kad esant galimybei išieškoti skolą, kreditorius atgaus ne tik mokestinę dalį skolos, tačiau galės susigrąžinti visą įsiskolinimą, palūkanas, netesybas ir kitas išlaidas.

 

Mokesčių mokėtojas, norėdamas pripažinti tokio dydžio įsiskolinimus beviltiškais turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas atgauti skolas. Tai gali būti:

- Susirašinėjimo ar susitikimų su skolininku dokumentai (skolų suderinimo aktai, registruoti laiškai, raginimai, protokolai, telegramos, fakso pranešimai), kurie įrodys bandymą susigrąžinti skolas.

- Išieškojimo paslaugas teikiančių subjektų parengti dokumentai, įrodantys pastangas išieškoti skolas ir įsiskolinimo beviltiškumą. Mūsų kontoroje rengiamos atitinkamos pažymos, įrodančios pastangas susigrąžinti skolas bei papildomai pateikiamą specialistų išvadą ir ją patvirtinantys priedai, kas leidžia daryti teisingas, pagrįstas išvadas apie skolininko finansinę būklę ir įvertinti išieškojimo galimybes.

- Informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu (finansinių tarnybų ataskaitos, audito įmonių informacija), šį informaciją turi įrodyti skolos beviltiškumą.

- Kreditorius gali rinkti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui informacinius pranešimus ir kt., kurie leistų spręsti, kad įsiskolinimas yra beviltiškas ir kad jo nebuvo įmanoma susigrąžinti.

 

Tais atvejais, kai įsiskolinimo suma didesnė nei 3000,00 €, tačiau neviršija 30000,00 € įsiskolinimo pripažinimo beviltišku procesas tampa ženkliai sudėtingesnis ir reikalauja didesnių investicijų renkant įrodymus, kadangi tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus:

patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto. Tokius faktus patvirtina VĮ ,,Registrų centro“  išduota pažyma, kad skolininko vardu neregistruotas nekilnojamas turtas, VĮ ,,Regitra“  išduota pažyma, kad skolininkas neturi registruojamų  transporto priemonių ir pan.

Kartu su aukščiau nurodytais dokumentais, taip pat būtina turėti dokumentus, įrodančius, kad skolininkas yra nemokus. Nemokumo sąvoką aprašoma LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau LR ĮBĮ) 2 str. 8 d. (Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kreditorius turi pateikti užklausą VĮ Registrų centrui, gauti įmonės balansą ir tuo atveju, jeigu iš gautų dokumentų galima daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki, kaip tai nurodyta LR ĮBĮ, skolą galima būtų pripažinti beviltiška. 

Praktikoje dažnai iškyla problema, kai bandoma gauti įmonės balansą, kadangi įprastai nemokus skolininkai jų neteikia VĮ Registrų centrui, arba nustojo teikti prieš kurį laiką ir balansas būna jau nebeaktualus šiai dienai. Alternatyvus dokumentas, kurį galima būtų laikyti pakankamų įrodinėjant skolininko nemokumą yra antstolio raštas (išieškojimo negalimumo aktas) su informacija, kad nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais. Tam, kad gauti informaciją iš antstolio apie išieškojimo negalimumą, būtina pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, pagal kurį antstolis atliks išieškojimą. Vykdomąjį dokumentą pateikti būtina todėl, kad antstolis net ir vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko, tačiau kitų kreditorių naudai, negali pateikti informacijos interesantui nesusijusiam su pas antstolį vykdomą bylą (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13 p.). Todėl siekiant pripažinti beviltiškomis skolas, kurios viršija 3000,00 Eur, kreditoriui dažniausiai reikia turėti teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimo, bei vėliau pateikti informaciją apie išieškojimo negalimumą (išieškojimo negalimumo aktą) , kas būtų laikoma pakankamu įrodymų skolą pripažįstant beviltiška.

Turint antstolio išduotą išieškojimo negalimumo aktą, kreditoriui nereikės rinkti papildomų dokumentų apie skolininko turimą turtą ir/ar balansą, kadangi visą tai atliks antstolis rengdamas šį aktą.

 

Jeigu kreditorius pageidauja pripažinti beviltišku įsiskolinimą, kurio suma didesnė nei 30000,00 Eur, tokiu atveju būtina turėti:

- Įsiteisėjusį teismo (arba ginčų nagrinėjusios institucijos) sprendimą, nuosprendį arba nutartį, kuriais patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas.

-  Antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Taigi skola laikoma beviltiška tuomet, kai atsiranda teisinis pagrindas tam tikrą skolą pripažinti beviltiška bei įrodomos kreditoriaus pastangos susigrąžinti skolą.

Reikėtų pažymėti, kad aukščiau aprašyti būdai yra taikomi tuo atveju, jeigu skolininkas nėra miręs ar bankrutavęs, tuo atveju, jeigu skolininkas yra miręs arba bankrutavęs, taikomi kiti reikalavimai ir kita įsiskolinimo pripažinimo beviltišku tvarka, kurią rasite šio straipsnio pabaigoje.

 

Dažnai kyla klausimų ar visas skolas galima būtų pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti, todėl žemiau nurodome atvejus, kai skolų pripažinti beviltiškomis ir vėliau nurašyti negalima:

Jeigu beviltiškas skolas, atimtas iš apmokestinamųjų pajamų, skolininkas vėliau grąžina, visa grąžinta skolų suma, įskaitant šioms skoloms tenkančią PVM sumą priskiriama pajamoms ir nuo jų turi būti sumokėti mokesčiai.

 

Kaip buvo minėta aukščiau, pateikiame išsamesnį paaiškinimą kokiais atvejais skolas galima pripažinti beviltiškomis nepraėjus 1 metų terminui:

 

1. Kai skolininkas (fizinis asmuo) yra miręs arba paskelbtas mirusiu. Tokiu atveju kreditoriui reikia turėti:

 

- Mirties liudijimas, kurį išduoda Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

- Užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą;

- Teismo, notaro arba civilinės metrikacijos išduotas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą.

 

1.2. Dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir informaciją, kad skolininko palikto turto nepakanka skolos susigrąžinti:

- Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, arba nutartis, kuriais patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas iš skolininko;

- Antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas.

 

- Antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas pagal kurį išieškojimas iš įpėdinio nebuvo įvykdytas.

 

 

- Įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto;

- Kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto;

- Dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš JAR.

 

 

 

- Registro tvarkytojo pažyma apie likviduoto asmens išregistravimą iš įmonių registro (pvz., JAR duomenų bazės išrašas);

- Užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas patvirtinantis išregistravimo faktą.

 

- Teismo (arba ginčų nagrinėjamos institucijos) sprendimas;

- Antstolio surašytas aktas ar vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas;

- Kiti dokumentai (teismo, notaro ar kitos valstybės) patvirtinantys skolos beviltiškumą.

- Visais atvejais kreditorius turi turėti dokumentą įrodantį jo pastangas siekiant susigrąžinti skolas.

 

Jeigu turite skolininkų, kurie neapmoką įsiskolinimų, galite kreiptis tel. 860178764, arba el. paštu skolos@antstolis.lt ir mes patikrinę skolininkų turtinę padėtį, pateiksime išsamią informaciją apie tolesnius veiksmus, reikalingus skoloms susigrąžinti, o prireikus parengsime dokumentus leisiančius daryti išvadą, kad įsiskolinimas yra beviltiškas ir tokiu būdu susigražinti sumokėtus mokesčius.

Nebūkite abejingi ir susigrąžinkite bent jau mokestinę dalį nuo Jums neapmokėtos ir teisėtai priklausančios sumos.