Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti jeigu skolininkas sprendimo neįvykdo gera valia. Šių priemonių taikymas yra galimas tik tais atvejais, kai skolininkui procesinės teisės normos nenumato raginimo termino, taip pat tais atvejais, kai priverstinių vykdymo priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į objektyvias vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes (yra realus pavojus, kad skolininkas gali paslėpti turtą). Įstatymų leidėjas valstybės įgaliotam asmeniui - antstoliui - suteikia teisines priemones vykdyti vykdomuosius dokumentus priverstinai, jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia. Šiuo atveju priverstinės vykdymo priemonės skiriasi priklausomai nuo vykdomojo dokumento kategorijos (piniginio ar nepiniginio reikalavimo). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d., t. y. išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis), tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui, skolininko turto administravimas, skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.
|
